Ursa’s Lair

Mergaitė buvo kvaila ir silpna. Kodėl nusiėmiau meškos kailį..? Užsisvajojus mergaitė nepajuto, kaip diena beveik pasibaigė tyliai stebint grobį. Šilta saulė užmigdė budrumą ir ji pamiršo apie medžioklę. Užsisvajojo, kaip ji žaistų su juo, pasakotų kvailas istorijas ir užsimerkus jaustų šilumą. Turėtų naują draugą ir žiema galbūt nebegrįžtų. Jau tiek laiko mergaitė meška klajojo viena ir buvo visai pamiršus apie visa tai. Tik staiga žvilgsnis užkliuvo už ilgų šešėlių. O, ne! Diena baigėsi, grobis pasibaidė ir keliais lengvais šuoliais pranyko medžių tankmėje. Mergaitę lyg pabudus iš gražaus sapno į pilką realybę sukaustė liūdesys - jis nebegrįš, niekada niekada. Kartais gal pamatys jį tolumoje prabėgantį, bet taip kaip buvo, niekad nebebus. Ta sekundę įvyko kažkas labai keisto. Lyg mintys būtų virtusios kietu kūnu. Basomis kojomis perbėgo šaltas vėjo gūsis ir iš tamsos atšvilpė stiklo šukė, giliai prakirsdama jos ranką. Petyje žiojėjo gili žaizda. Mergaitė krūptelėjo ir susigūžė. Ech, kodėl aš tokia silpna.. Ji pakėlė šukę nuo žemės ir lėtai nunarinus galvą patraukė atgal. Kūnas apsitraukė tankiais gaurais ir nusileido ant žemės visomis keturiomis. Mergaitė giliai atsidūsta. Mišką merkia lietus, o ji - šlapia ir išsikruvinus - patraukia tolyn. I drėgną vėsią tamsą, dar vis gniauždama naująją šukę. Be proto skauda, o mintys klajoja po tą dieną. Kvaila ir neatsargi aš.. kaip visada. Bet pasiilgsiu. Labai labai.

Pirma tikra šiluma atmerkia akis ir kaitina kraują. Mergaitė paslepia savo meškos kailį, pasiima ryšulį ir patraukia iš savo žiemos guolio. Ne, ne.. Iš čia ji nesitrauks, greit sugrįš, bet dar ne dabar. Baltom pėdom lengvai ji bėga senais pernykščiais lapais, pirmais trapiais pavieniais žolės stiebais. Tyliai tyliai.. Ir beprotiškai greitai ji bėga. Vėl pilna jėgų ir gyvybės. Pilnais plaučiais įtraukia orą. Metas pasitikti ypatingą metų įvykį. Pirmoji medžioklė. Meška yra stipri, bet šiam ypatingam grobiui reikia mergaitės. Įsisupusi į gražiausią voratinklį, kad paslėpt randus ir tamsos atplaišas, ji tyliai ir užtikrintai bėga toliau. Grobis jau visai arti. Ji sustoja ir lyg žvėris prigula prie žemės. Jis ją pastebi.. Gerai. Mergaitė nusišypso. Saulė žaidžia jos veidu ir plaukais. Manloniai glosto. O pilve šėlsta alkis. Toks keistas. Malonus.. Malonus iki skausmo. Grobis labai stiprus. Per daug stiprus mergaitei. Bet ji šypsosi.. Su didžiuliu paismėgavimu užmerkia akis. Vaizduotėj ji jau jaučia šiltą ir drėgną kraują savo burnoj. Bet grobis pats turės prieiti. Jis net nenutuokia kas slepiasi po mergaitės kaukėm.. Ta mintis kaitina kraują. Arčiau ir vėl toliau. Medžioklės šokis ilgas. Net jei nepasiseks, mintyse ji nešis mažą gabalėlį atgal į urvą. Gaivališką pirmos medžioklės džiaugsmą..

Pasaulis stovėjo ramiai ir tyliai. Vos judėjo. Ir vieną dieną, visai nesenai išgirdau griaustinį. Tolimas grūmojimas švelniai sujudinantis miegančią mano žemę. Basom pėdom pajuntu kaip ji ima virpėti. Įkevpiu pilnus plaučius oro ir kažkas kitaip. Oras pilnas pokyčių. Jaučiu, kad tolumoje šiltas lietus jau plauna sausus medžius, sudužusius langus ir ištrupėjusias nupaišytas sienas. Nakties nerimas ir šešėliai teka lietaus upeliais ant sienų ir maišosi su purvu. Dar tolumoje. Dar po mano kojom tik sniegas. Sunkūs mano žingsniai išbaido pilkus žiemos paukščius iš elgyno. Mergaitė-meška nusipurto ledo krislus nuo savo kailio ir uodžia orą. Tolumoje viskas keičiasi. Ar lietus ateis ir pas mane? Pradžioj toks šaltas ir atkaklus. Purvu apnešantis mano baltą kailį. Bet jokie pokyčiai neateina lengvai. Jau dabar svajoju kaip išsinersiu iš to sunkaus apdaro. Mergaitė meška trumpam vėl bus tik mergaitė. Žaisiu su sudužusio lango šukėm, atspindžiais senai buvusios gerovės ir vilčių. Sušilusios saulėj jos vėl nors akimirkai sušildys kaip kažkada. Dar aštrios, dar pjaunančios, bet atkaklaus lietaus nugludintos tiek, kad nebežeistų taip skaudžiai kaip kad nesenai žeidė. Kartais dar grįžta atmintin ir tos dienos, kai sužeista mergaitė iš liūdesio pavirto meška. Blaškėsi ir klydo gilyn į tamsų mišką. Pėdos pilnos šukių, o kraujas maišėsi su purvu.. Tegu tai nublanksta. Iš kiekvieno nukritusio lašo tegu išauga kas nors nauja, bet visa kita te nublanksta. Mergaitė įsimylėjo save kaip mešką. Ir gal jau greitai balti pirštai vėl brauks nublukusius vaikystės piešinius ant sienų..

Meška suklūsta - tolimas griaustinis stiprėja. Bet čia dar šaltis ir tyla. Ji apsidairo ir dingsta tarp medžių mindama šviežią sniego plutą.

Dar ne dabar, dar kantrybės - tyliai sukužda ji sau pačiai.

Norisi pakalbėt, norisi žmogiško kontakto. Bet kartu kritikos ir smerkimo man jau irgi per akis. Tai greičiausiai čia bus pats tas. Arba pasaulis mane puola arba man jau ima rodytis. Viskas aplink taip neigiama, žmonės pilni negatyvumo ir regis labai ryžtingi “atmerkt man akis” kai aš iš visų jėgų bandau jas užmerkt. Ir labiausiai vargina konfliktėliai buitinėje aplinkoje. Laimei jau turbūt nebedaug liko juos kęst. Tikėkimės vasaros gale jau tikrai tikrai kviesiu į įkurtuves, jei tik viskas bus gerai. Vargiai ar turėsiu džiaugsmo ten viską pasidaryt kaip man patinka, bet na.. Tenka kartais siekt ale kompromisų. Išvis kartais atrodo, kad aš esu nebe aš. Dar labai kvailas dalykas. Ne tai kad norėčiau “eiti į šoną”, tirkai ne, bet labai pasiilgau vyriško dėmesio. Tiesiog dėmesio, nes dabar jo susilaukiu tik iš bomžų ir tai mane erzina. Sunku man eilinįkart reikšt mintis. Lyg kokia cenzūra nematoma varžytų.. Net nežinau kas yra.

Pabaigai tai ko senai nedariau - rekomendacija. Mistinis / Psichologinis / Siaubo serialas “American Horror Story”. Tikrai must see, labai gerai padarytas, siužetas be proto įtraukiantis, aktoriai labai labai geri. Ir kaip visad aš.. na..Cant’t help myself. :DD
She’s in love with a Devil
She’s in love with Lucifer

Turbut ilgiausias laiko tarpas kaip čia neberašiau? Rudeninės nuotaikos matyt kaip visad atgena čia išsidėliot mintis kad galėčiau kažką atsirinkt. Nors jau ilgą laiką nebe tiek tų ir minčių. Tik nemažąi nerimo, kartėlio ir apmaudo ateities klausimais. Bet kas bebūtų reik judėt priekin, tikėtis.. Ech gal metus ar daugiau neklausiau muzikos. Klausytis turiu omeny Tikrąja to žodžio prasme. Užmerkt akis, užsidėt ausines ir išjungt šviesą. Ir plaukti toli toli. Po tiek laiko pertraukos dabar tai toks geras jausmas.. kad atrodo tuoj apsiverksiu. Tiesa turiu naują hobį - akvariumistika. Kolkas gan nevykus tame, bet niekad nemaniau kad kažkas gali mane taip greit įtraukt. Noriu sukurti tobulą povandeninį pasaulėlį nors kiek panašų į vieną akvariumų Nigatos galerijoje. Dabartinė kompozicija vadintųsi “daržas pavasarį ir mėginantys kažkur išskristi krapai”. Supraskit kaip norit :D

Dar du ivykiai. Jau beveik seni. Vienas žmogus iš jų čia tirkai neužklys, bet to neatleisiu ir nepamiršiu niekad. Kolkas nr.1 šlykščiausias poelgis man gyvenime. O kitas, kuris gali ir užklyst netyčiom - tiesiog esu nusivylus.

Bet tebūnie. Aš katinas, kuris vaikšto vienas. La fille damnee.

Ne dažnas atvejis bet šįkart mano įrašas bus kiek praktiškesnis - review. Ne, ne pardavinėju ir pati net neturiu. Bet mano berniukas įsigijo ir jau apie mėnesį testuoja, tuo pačiu ir aš. Pardavėjo, deja, reklamuot negaliu nes Lietuvoj e-cigarečių prekyba kaip ir nėra labai legali. Taip taip, žinau - ir lėktuvuose jas duoda ir daugkurių vakarų Europos šalių baruose jas gali gaut, bet bet.. :] Kažkokiai tetai susišvietė kad ne labai dar aišku kas jose, kad mažai ištirta, ir vaikai gali naudot, oj NE ne! Naudokit įprastines, ten gerai žinome visus 6000 nuodingų medžiagų, taip saugiau. Neduokdie akcizų dar prarast. Ir Amerikos širdies asociacija taipogi regis ne itin už. Bent buvo. Gal ir logiška.. baisiai daug klientūros dingtų. Sarkazmai sarkazmais, bet gaila nes alternatyva nebloga, o ir vaikam oficialiai jų niekas neparduoda kaip ir paprastų.

Apie sudėtį ir veikimo principą baisiai tingiu labai plėstis, tikrai galima nemažai paskaityti tiesiog wiki. Esmė kad dumūs daro cheminė medžiaga dar naudojama kaip maisto drėgmei palaikyt priedas regis. Ir nikotino tirpalas bei skonis. Kaitiklis tirpalą kaitina - gaunasi garai, ta dam, taip sakant. Besidominčiam svarbiau turbūt sužinot kaip šiaip efektas, kaip naudojimas. Gal pradėsiu nuo kainos. Pirma paskaičiuojant atodo kad bus juokingai pigu lyginant paprastas. Na realiai ne visai. Ypač kol pas mus nėra legalu. Nors perkant didelį kiekį pvz. iš Kinijos gamintojų tiesiai - gautųsi gal net iki 3 kartų pigiau už paprastas.

Pereinant prie naudojimo ypatumų.. Pradėsiu nuo pliusų ir poros taisyklių. Taisyklė nr. 1 - nenaudot jau gamykloj užpildytų kasečių. Skonis saldžiai plastmasinis ir visų vienodas nors turėtų skirtis. Klaiku, vos atsiėmus iš pašto paragavau tai kurį laiką apimdavo šleikštulys vien prisimenant. Vėliau įsigijus buteliuką tiesiog pildymui skirto skysčio atskirai pasidarė visai kas kita. Vienintelis patikrintas skonis kuris patiko - Marlboro. Užsienio e-shop’uose yra šimtai skonio variantų bet kito mėgint bent man dar nesinori. Taisyklė nr.2 imti didelio stiprumo tirpalus, nes kitaip kiek girdėjau visi skundžiasi, kad atrodo silpnos. Buvom nusinešę pas vieną draugą tiesiog einant į svečius. Pirma sakė kad ‘aaaaj, žaisliukas…”. Po to įsižaidėm Allies ir per vakarą vis prašė dar duot :D Vat. Dūmai gražūs, jų daug kai pildai pats. Man patinka skonis, burnoj nebūna nemalonaus jausmo ir skonio kaip nuo paprastų, be to, parūkius elektroninės paprastos atrodo gan bjaurios. Šitą irgi dedu prie pliusų. Na ir didžiausias pliusas - nekenkia sveikatai, bei piniginės nežudo. Dariau daug skaičiavimų tai visvien išeina pigiau nei paprastos net su esama nedidele pardavėjų konkurencija, tik reikalauja didesnės investicijos pradžioje įsigyjant pradinį rinkinį.

O dabar prie minusų. Pradėsiu nuo ypač seniau buvusios populiarios pardavėjų apgaulės, kad tai - būdas mesti rūkyti. Nejuokinkit.. gaal ir gali palengvinti bet aš į tai žiūrėčiau tik kaip į daug geresnę rūkymo alternatyvą. Faktiškai tai yra prietaisas žmonėms kuriem rūkyt patinka (kaip man) ir tiesiog nesinori po to vėžio turėt, pasenus kosėti, skrepliuotis na ir šiaip norintiems sutaupyt. Pagrindiniai minusai yra du. Abiejų priežastis dar ne tobula konstrukcija. Pirmas tai, kad dažnai genda. O dar tiksliau būtų pasakyt kad baisiai lengva sugadinti. Per pirmą savaitę suėjo net du kaitikliai, kol supratome kame čia visas gudrumas. Laimei draugiškas pardavėjas pakeitė juos naujais. Esmė tokia ir taisyklė nr.3 netraukti stipriai ir netraukti kai mažai dūmų. Normaliai jų turi būti daug ir jie turi būti tiršti, gražūs. Jei taip nėra reikia tikrinti vatą (ji laiko sugėrus tirpalą ir atiduoda garinimui) ar ji ne sausa. Iš to seka kitas minusas - terliojimasis. T.y. dažnai vata išdžiūna iki pusės ir tenka ją apversti. Kad apversti reik turėt adatą. Nežinau, gal kitų gamintojų taip nebūna. Nors ir nedidelis, bet tai yra nepatogumas kuris kartais mane erzina.

Dabar net nežinau ar visus esminius aspektus apžvelgiau. Jei ką, šią apžvalgą kada atnaujinsiu, gal įkelsiu nuotrauką. Man labai graži juoda elektroninė cigaretė. Jos būna su mėlynom lemputėm - čia mano mergaitiška silpnybė - tinka prie įvaizdžio :D O šiaip jau gerą mėnesį naudojam ir gan patenkinti. Pirma jau norėjom grąžinti atgal, bet kai susitvarkėm ir apsipratom nebesinori. Gal kada ir sau atskirą pirksiuos. Tik va užpildymo tirpalas baigėsi ir laukiam papildymo. Jei perskaitys kas nors, kas turi stipraus Marlboro už gerą kainą tai būtinai susisiekite su manim :]

Tai tiek, būtų įdomu išgirst kitų turinčių atsiliepimus apie skirtingus gamintojus, apie skysčių skonius ir pan.

Kaip pavargau. Penkti metai smegenų prievartavimo ir kuo daugiau stengiesi tuo labiau susimauni. Jau norėjau kurią čia dieną rašyt atskirą post’ą apie medicinos studijas. Ko gali tikėtis stojantys žmonės ir panašiai.. Bet persigalvojau. Nebent esant pageidavimui kokiam parašysiu.

Tai vat.. O nukrypstant nuo realybės kurioje stumiu dienas… Sapnai, vėl grįžta sapnai. Tik keista kaip nuostabiai geras ir gražus sapnas gali ryte prislėgt daug labiau nei košmaras. Kai pramerki akis ir kaip kokiam filme sapno draiskanos tik išgaruoja tarp pirštų ir nieko nieko nelieka, tik pamažėle imanti skaudėt galva. Ir žiema. Kiek ji gali tęstis?? Kaip man ji nepatinka. Ištrinkit man atmintį, paleiskit kulką į galvą nes aš jau produktas su pasibaigusiu galiojimo terminu. Skardinė aštrių pupelių, o gal koncervuotų ananasų.. Neaiškių šprotų.. Nevalgoma ir vis labiau nuodinga. Mažasis Balta turi visus mano varžtus. Visus kurių man reikia..*

*(Pažiūrėk Tekkon Kinkreet. Tik 111min. Linkomanijoje, bet tai yra kažkas tokio. Tikrai tikrai)

Kaip visada dideli plyšiai ir jokio nuoseklumo mano pasakoje čia. Mama papasakojo apie įdomų sutapimą - lygiai ta pati diena, ta pati vieta bet jau 23ejų metų skirtumas. Taip migruoju neaiškiom linijom ir regis vis toliau nuo sveiko proto..

Štai ši pradžia įrašo jau savaitę išbuvo nepaliesta. Netryniau bet ir uzbaigt nesugebėjau.  Mintys nutrūko ir pilku cigaretės dūmu pakilo toli toli. Virš miesto, tyliai sulaikiusio kvapą ir laukiančio, kol šaltas lietus ims prausti mus. Kas rytą stebiu žmones. Tamsoje einame ramiai nežiūrėdami vieni į kitus. Savo keliais. Ir kaip atsiradę iš ryto prieblandos ir vėsaus lietaus taip ir dingstame. Taip ir eina dienos, mąstant apie visokias nesąmones ir galvoje dėliojant dalykus kurie iš pažiūros yra visiškas laiko švaistymas. Ir per pastaruosius mėnėsius gerai sumezgiau savo kokoną. Iš kurio sunku išleist darosi net savo mintis, jau nekalbant apie ko nors įsileidimą vidun. Dar svajoju apie rudas sienas ir violetines užuolaidas. Ir ant langų ir ant durų. Mano urvas.. Kadanors. O užsidariau nes žmonės mane gąsdina. Bukumu ir žiaurumu. Dar abejingumu.. ir tolygiu visų trijų mišiniu. Kaip kasdienę duoną.. Užsitepam ir valgom. Vieni kitus ir patys save.

Smėlio pyragai su rudens lapais ir daug žvakučių. Šiandien smeigiu dar vieną.

Tai dar viena idėja kuri labai užkabino. Šįryt užmačiau kaip grupiokės varto atvirukus ir kažką tokio kad “šita skirta truck draiver’iui į Ameriką”. Man buvo paaiškinta kad tai yra postcrossing’as. Idėja tokia - nepažįstamimes žmonėms siunti atvirukus į įvairiausias pasaulio šalis ir taip pat atsitiktine tvarka kažas siunčia tau. Kaip ir mainai. Bendras principas remiasi generuojamais ID, o toliau smagumas siųsti, laukti, gali skenuoti ir dėti juos regis toj svetainėje. Taigi mano rankose dabar dvi atvirutės. Ne labai gražios, savo mėgstaiusių kolkas mažumėlę gaila. Pirmoji keliaus į Tailandą, o antroji į Kiniją. Tai va kokios ilgos pirmos kelionės gausis, tikiuosi perilgai neužtruks ir kad apskritai pasieks kelionės tikslą. Gero jums kelio :]

P.S. Ieškau bendraminčių, riekės gi kam pasigirt ir pavydėt atviručių ;]

“My kingdom for a horse my love
My kingdom for your last breath
This the last will of a man
Who lost freedom and power”

Cituoju kaip visad. Nes pati gražiai nemoku. Ir nežinau ar šiandien tai reiškia, ar tik skamba. Ir jei reiškia, o ne tik skamba, tai ar tiksliai. Gal visgi.. Dalis tik skamba. Nes vėl šalta. Kažkaip pergreitai. Maudomės lietum ir pilkuma. Ir su arogancija žiūrim į save iš šono.